Prisijungimas

Lankomumas

Straipsnių peržiūros
548531

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka

PATVIRTINTA
Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktoriaus
2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V2-147

 

VILKIJOS ŽEMĖS ŪKIO MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas) parengtas vadovaujantis Ugdymo programų aprašu, Pagrindimo ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą, mokyklos susitarimais. Aprašas dera su mokyklos keliamais ugdymo tikslais, ugdymo proceso organizavimu ir yra mokyklos ugdymo turinio dalis.

2. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas mokant ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.

3. Apraše vartojamos sąvokos: Vertinimas - nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas. Įvertinimas –vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Šį veiksmą atlieka kitas asmuo (dažniausiais mokytojas). Įsivertinimas (refleksija) - paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas, vertinimas ir apmąstymas (refleksija); Vertinimo informacija - įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas). Vertinimo kriterijai - mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatytus užduočių atlikimo kriterijus. Pamoka - mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose ir modulinėse programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (kompetencijų). Kontrolinis darbas - žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. Apklausa raštu - greita 15-20 minučių apklausa ne daugiau kaip iš dviejų pamokų medžiagos. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios; Apklausa žodžiu - tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis gimtąja ar užsienio kalba. Savarankiškas darbas gali trukti 10-25 minutes. Jo tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

4. Vertinimo tipai (klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

4.1. diagnostinis vertinimas - vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar kurso, programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus. Atliekant diagnostinį vertinimą, atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją;

4.2. formuojamasis vertinimas - ugdymo(si) procese teikiamas grįžtamasis ryšys, abipusis atsakas - skatinantis, nukreipiantis, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, parodantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų; nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą pastiprinant daromą pažangą; formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti; šio vertinimo paskirtis - padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, .stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.

4.3. apibendrinamasis vertinimas - vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą;

4.4. norminis vertinimas - vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus;

4.5. kriterinis vertinimas - vertinimas, kurio pagrindas - tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

5. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

5.1. formalusis vertinimas - vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais, kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

5.2. neformalusis vertinimas - vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Vertinimas nefiksuojamas ar fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt);

5.3. kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) - tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtims įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokyklos mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu.

II SKYRIUS
VERTINIMO TIKSLAI IR U
ŽDAVINIAI

6.Vertinimo tikslai:

6.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

6.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

6.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

7. Vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, iškelti mokymosi tikslus;

7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

7.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

III SKYRIUS
VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

8. Vertinimo nuostatos:

8.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

8.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai.

9. Vertinimo principai:

9.1. tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);

9.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į) vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai);

9.3. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais).

IV SKYRIUS
VERTINIMO PLANAVIMAS

10. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu:

10.1. mokytojas, planuodamas vertinimą, atsižvelgia į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vadovaujasi Bendrosiomis ir Modulinėmis programomis ir Išsilavinimo standartų reikalavimais, ir šia tvarka;

10.2. vertinimas planuojamas metams ir nurodomas ilgalaikiuose teminiuose planuose;

10.3. formuojamąjį vertinimą mokytojas numato pamokoje;

10.4. vertinimas detalizuojamas pradedant nagrinėti skyrių, temą;

10.5. dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.

10.6. atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

V SKYRIUS
VERTINIMAS MOKANT

11. Mokinio mokymosi pasiekimai ir pažanga pusmečio, arba modulio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta" ir (arba) balu (pažymiu), taikant 10 balų vertinimo sistemą:

11.1. patenkinamas įvertinimas - įrašai: „atleista" („atl“), įskaityta" („įsk“), 4-10 balų įvertinimas;

11.2. nepatenkinamas įvertinimas - įrašai: „neįskaityta" („neįsk“), 1-3 balų įvertinimas.

11.3. vertinant mokinių pasiekimus orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose, Profesinio mokymo programų kompetencijų pasiekimą nurodančius mokymosi rezultatus; Vertinimo skalė:

Pasiekimų lygis

Trumpas apibūdinimas

Įvertinimas

aukštesnysis

puikiai

10 (dešimt)

labai gerai

9 (devyni)

pagrindinis

gerai

8 (aštuoni)

pakankamai gerai

7 (septyni)

vidutiniškai

6 (šeši)

patenkinamas

patenkinamai

5 (penki)

pakankamai patenkinamai

4 (keturi)

nepatenkinamas

 

 

nepatenkinamai

3 (trys)

blogai

2 (du)

labai blogai

1 (vienas)

pasiekimai nėra įvertinti

1 (neįsk.)

12. Mokinių pasiekimai, įgyti mokantis menų, fizinio ugdymo, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo, pasirenkamųjų dalykų, vertinami pažymiais, taikant 10 balų vertinimo sistemą.

13. Mokinių pasiekimai, įgyti mokantis dalykų modulių, vertinami pažymiais, taikant 10 balų vertinimo sistemą. Jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

14. Dorinio ugdymo (etikos, katalikų tikybos), žmogaus saugos dalykų mokymosi pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

15. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai fizinio ugdymo pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

16. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą.

17. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemingumas. Pasiekimai įvertinami tokiu dažnumu per pusmetį:

17.1.  jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais/įskaitomis;

17.2. jei dalykui mokyti skirta 3-4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais;

17.3. rugsėjo mėnesį naujai į mokyklą atvykusiems mokiniams nerašomas pirmas dalyko neigiamas įvertinimas, išskyrus diagnostinius kontrolinius darbus. Taikomas formuojamasis ir neformalusis vertinimas.

18. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

18.1. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais;

18.2. prie kiekvienos užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus. Visi rašto darbai vertinami pagal tų užduočių vertinimo normas taškais, o po to pagal skalę keičiami pažymiu;

18.3. kontrolinių darbų I ir II pusmečio paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų nerekomenduojama organizuoti;

18.4. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po ligos, pirmąją dieną po atostogų ar šventinių dienų, paskutinę savaitę prieš pusmečio pabaigą;

18.5. kontroliniai darbų įvertinimai mokiniams paskelbiami per septynias darbo dienas;

18.6. kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės mokiniais, pasidžiaugiama jų sėkmėmis, nesėkmės aptariamos individualiai ir numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti, siekti individualios pažangos;

18.7. nepatenkinamai įvertinus kontrolinį darbą mokiniui rekomenduojama lankyti konsultacijas, pašalinus spragas, darbą perrašyti;

18.8. jei 50% ir daugiau grupės mokinių kontrolinio darbo įvertinimai yra neigiami mokytojas sutartu laiku konsultuoja mokinius, tariasi su mokiniais ir derina pakartotinio kontrolinio darbo datą;

18.9. savarankiškų darbų, apklausų raštu/žodžiu organizavimas:

18.9.1. apie savarankišką darbą, testą, apklausą raštu/žodžiu ar kitokio pobūdžio patikrinimą kai jie trunka mažiau nei 30 minučių, nebūtina informuoti iš anksto;

18.9.2. vykdoma ne daugiau kaip iš trijų pamokų medžiagos; '

18.9.3. užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

18.9.4. darbai grąžinami ir rezultatai paskelbiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;

18.9.5. rekomenduojamas kaupiamasis vertinimas.

VI SKYRIUS
VERTINIMAS BAIGUS PROGRAM
Ą AR JOS DALĮ (MODULĮ)

19. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys arba įskaita).

20. Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją (antrame pusmetyje arba visus mokslo „ metus) nuo fizinio ugdymo ar kito dalyko pamokų, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atleista“.

21. Pusmečių ir metiniai įvertinimai:

21.1. e-dienyne fiksuojami balais (pažymiais) arba rašoma: „įsk“ (įskaityta), „neįsk“ (neįskaityta), „atl“ (atleista);

21.2. pusmečių įvertinimai fiksuojami iš visų atitinkamo laikotarpio balų, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles.

21.3. vienų mokslo metų pasiekimų vertinimo rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas iš ugdymo laikotarpių (I ir II pusmečių) balų, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį, taikant apvalinimo taisykles;

22. Formaliojo profesinio mokymo programos modulių įvertinimai (pusmečio ir metiniai) fiksuojami užbaigus modulį.

23. Pusmečių ir metimai įvertinimai turi būti išvedami ne vėliau kaip paskutinę pusmečio ar mokslo metų pamoką (gimnazijos skyriaus grupėse).

24. Metodinėse grupėse mokytojai analizuoja diagnostinių, bandomųjų egzaminų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų, I ir II pusmečių, metinio mokymosi pasiekimų rezultatus. Priima sprendimus dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

VII SKYRIUS
SUPA
ŽINDINIMAS SU VERTINIMU IR ĮVERTINIMU

25. Supažindinimas su vertinimu:

25.1. rugsėjo mėnesį per pirmąją savo dalyko pamoką kiekvienas mokytojas supažindina mokinius dalyko, modulio programa (gimnazijos skyriaus mokytojai - pasirašytinai), mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, užfiksuodamas tai pamokos turinyje;

25.2. Tėvams informacija apie vertinimo rezultatus teikiama įvairiais būdais (raštu, elektroniniu 'paštu, pokalbiais ir kt.).

25.3. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje.

VIII SKYRIUS
VERTINIMO DALYVIAI IR J
Ų VAIDMUO

26. Mokiniai:

26.1. kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus;

26.2. nagrinėja vertinimo informaciją;

26.3. mokytojo padedami, mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.

27. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai):

27.1. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, išsilavinimo standartų bei egzaminų programų paskirtį.

28. Mokytojai:

28.1. pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

28.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus, pažangą;

28.3. mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją;

28.4. informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

28.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;

28.6. derina tarp savęs mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo metodikas.

28.7. koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnumą.

29. Mokykla:

29.1. nustato bendrą mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

29.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų.

29.3. koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnumą;

29.4. reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų ir pažangos aptarimus su tėvais, teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams;

29.5 vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais.

____________________________