Kai nelaimė ištinka toli nuo namų

Niekas nenori apie tai galvoti, bet gyvenimas kartais priverčia. Artimasis išvyko dirbti į Vokietiją, Norvegiją ar Jungtinę Karalystę, o paskui – skambutis, kurio niekas nesitikėjo. Ir staiga reikia ne tik susitvarkyti su skausmu, bet ir išsiaiškinti, kaip parvežti žmogų namo. Vilkijiečiams, kaip ir visiems Kauno rajono gyventojams, šis procesas gali atrodyti kaip siena, į kurią atsitrenkei tamsoje. Tačiau jis įveikiamas – jei žinai, nuo ko pradėti.

Pirmieji žingsniai: kas turi žinoti ir kas padės

Pirmas dalykas – susisiekti su Lietuvos užsienio reikalų ministerija arba artimiausiu Lietuvos konsulatu toje šalyje, kur įvyko mirtis. Konsulatas nėra tik biurokratinė įstaiga – jie realiai padeda koordinuoti dokumentus, bendrauja su vietos valdžia ir gali nukreipti pas patikimus repatriacijos paslaugų teikėjus.

Lygiagrečiai reikia kreiptis į draudimo bendrovę, jei velionis turėjo kelionių ar gyvybės draudimą. Daugelis žmonių net nežino, kad jų artimojo darbdavys Skandinavijoje ar Vokietijoje galėjo apdrausti darbuotoją – verta tai patikrinti prieš imantis bet kokių išlaidų savo lėšomis.

Dokumentai – labiausiai vargina, bet be jų niekur

Kiekviena šalis turi savo tvarką, bet bendras dokumentų paketas dažniausiai atrodo taip:

• Mirties liudijimas, išduotas tos šalies institucijų (ir jo patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą)
• Balzanavimo pažyma – be jos palaikai per sieną neperkeliami
• Leidimas išvežti palaikus iš tos šalies
• Lietuvos ambasados ar konsulato patvirtinimas
• Laidojimo įmonės, kuri priims palaikus Lietuvoje, dokumentai

Vilkijoje ir aplinkinėse seniūnijose gyvenantys žmonės gali kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administraciją dėl papildomos informacijos – kartais savivaldybė gali padėti susisiekti su reikiamomis institucijomis arba bent jau nukreipti tinkama linkme.

Laidojimo agentūra – ne tik formalumas

Repatriacijos procesas be profesionalios laidojimo agentūros yra beveik neįmanomas. Agentūra bendrauja su užsienio kolektyvu, tvarko transportavimo logistiką, pasirūpina, kad karstas atitiktų tarptautinius reikalavimus. Geriausia rinktis agentūrą, kuri turi patirties tarptautinėje repatriacijoje – ne kiekvienai tai įprasta veikla.

Kainų klausimas skaudus, bet svarbus. Repatriacija iš Vakarų Europos šalių dažniausiai kainuoja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų, priklausomai nuo atstumo ir paslaugų apimties. Jei šeima neturi draudimo išmokos, verta pasiteirauti apie savivaldybės socialinę paramą laidojimui – tokia galimybė egzistuoja.

Kai biurokratija susitinka su sielvartu

Sunkiausia tai, kad visus šiuos žingsnius tenka žengti tada, kai žmogus yra sulaužytas. Skambinti į konsulatus, rinkti dokumentus, derėtis su agentūromis – visa tai reikia daryti tuo pačiu metu, kai dar net neprasidėjo gedulas. Todėl labai svarbu, kad šeima neliktu viena. Kaimynai, bendruomenė, Vilkijos parapija – visi jie gali padėti bent jau praktiniais dalykais: palydėti į susitikimus, padėti versti dokumentus, tiesiog pabūti šalia.

Procesas trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Greičiau pavyksta tada, kai dokumentai tvarkomi lygiagrečiai, o ne vienas po kito. Ir kai šalia yra žmogus, kuris žino, ką daryti – arba bent jau nebijo klausti tų, kurie žino.