Kodėl mažam miesteliui reikia skaitmeninio portalo

Žinot, kai gyveni mažame miestelyje ar miestelyje, informacijos sklaida dažnai primena tą seną gerą telefoną su viela – vienas kitam papasakoja, tas trečiam, ir gale jau niekas nebežino, kas iš tikrųjų nutiko. Vilkija, nedidelis Kauno rajono miestelis, nusprendė šį klausimą spręsti šiuolaikiškai – sukurdama skaitmeninį portalą bendruomenės informacijai skleisti.

Bet čia ne tik apie technologijas. Tai apie tai, kaip žmonės gali greičiau sužinoti apie renginius, pokyčius, problemas ir sprendimus. Kai dirbu su vietos bendruomenėmis, dažnai girdžiu tą patį: „Aš nežinojau, kad bus tas renginys”, „Niekas man nepasakė, kad keisis autobusų tvarkaraštis”, „Kur galiu rasti informaciją apie…”. Skaitmeninis portalas – tai atsakymas į visus šiuos klausimus vienoje vietoje.

Vilkijos atvejis įdomus tuo, kad tai ne didmiestis su neribotais resursais. Tai įprasta Lietuvos bendruomenė, kur žmonės vienas kitą pažįsta, bet vis tiek informacija nevisada pasiekia visus. Ir jei jiems pavyko, tai gali pavykti bet kur.

Kas turėtų būti atsakingas už portalo valdymą

Pirmiausia reikia suprasti – skaitmeninis portalas nėra „padarei ir pamiršai” projektas. Tai gyvas organizmas, kuris reikalauja nuolatinės priežiūros. Vilkijoje šį klausimą išsprendė gana protingai – sukūrė nedidelę komandą iš kelių žmonių, kurie turi skirtingas funkcijas.

Idealiu atveju jums reikia bent vieno techniškai išprususio žmogaus, kuris suprastų, kaip viskas veikia techninėje pusėje. Bet dar svarbiau – reikia turinio kūrėjo ar koordinatoriaus, kuris žinotų, kas vyksta bendruomenėje. Dažnai tai gali būti bendruomenės centro darbuotojas arba aktyvus savanoris.

Vilkijoje pastebėjau, kad jie įtraukė ir jaunimą – vietiniai moksleiviai padeda fotografuoti renginius, tvarkyti nuotraukas, net kartais rašo straipsnius. Tai ne tik sumažina darbo krūvį, bet ir ugdo jaunąją kartą, moko juos būti aktyviais bendruomenės nariais. Be to, jaunimas dažnai geriau supranta, kaip veikia socialiniai tinklai ir kaip pasiekti platesnę auditoriją.

Kokį turinį skelbti ir kaip dažnai

Čia yra didžiausias iššūkis daugeliui bendruomenių. Turiu portalą – puiku, bet ką ten dėti? Vilkijos patirtis rodo, kad reikia balanso tarp oficialios informacijos ir „gyvų” istorijų.

Oficiali informacija – tai pranešimai apie savivaldybės sprendimus, keliuose atliekamus darbus, komunalines paslaugas, renginius. Bet jei portalas bus tik sausas biuletenių rinkinys, niekas jo neskaitys. Žmonės nori matyti save, savo kaimynus, savo bendruomenę.

Vilkijoje gerai veikia rubrika apie vietos žmones – interviu su ilgamečiais gyventojais, pasakojimai apie įdomius hobistus, verslininkus, menininkus. Tai sukuria ryšį, žmonės jaučiasi matomi ir įvertinti. Taip pat populiarios nuotraukų galerijos iš renginių – kas nenori pamatyti savęs ar savo vaikų nuotraukoje?

Dėl dažnumo – geriau mažiau, bet reguliariai, nei daug ir chaotiškai. Jei galite paskelbti bent 2-3 naujienas per savaitę, tai jau puiku. Svarbu, kad žmonės žinotų – jei einu į tą portalą, tikrai rasiu kažką naujo. Vilkijoje stengiasi paskelbti bent vieną naujieną kasdien, net jei tai trumpas pranešimas apie orą ar priminimas apie artėjantį renginį.

Kaip pasiekti skirtingas amžiaus grupes

Štai kur daugelis projekto žlunga. Sukuriate nuostabų portalą, bet jį skaito tik tie patys 50 žmonių, kurie ir taip viską žino. Kaip pasiekti kitus?

Vilkijos strategija buvo kelių lygių. Pirma, jie nesitikėjo, kad visi staiga pradės naudoti portalą. Vietoj to, informaciją iš portalo jie platina ir kitais kanalais – Facebook grupėje (kur yra daug vidutinio amžiaus žmonių), WhatsApp grupėse (kur bendrauja jaunimas), net spausdintuose lankstinukuose, kuriuos platina vyresnio amžiaus žmonėms.

Svarbu suprasti, kad skaitmeninis portalas yra informacijos šaltinis, bet ne vienintelis kanalas. Jis tarsi centras, iš kurio informacija sklinda toliau. Kai kas skaito tiesiai portale, kas nors sužino iš Facebook įrašo, kuris nukreipia į portalą, o kas nors išgirsta iš kaimyno, kuris skaitė portale.

Vyresnio amžiaus žmonėms Vilkijoje organizavo keletą mokymo sesijų – kaip naudotis portalu, kaip rasti reikiamą informaciją, kaip užsiprenumeruoti naujienlaiškį. Taip, naujienlaiškis! Tai labai svarbu. Daugelis žmonių nenori aktyviai ieškoti informacijos, bet mielai ją gaus į savo el. paštą.

Techniniai sprendimai: kas veikia realybėje

Nereikia išradinėti dviračio. Vilkija naudoja gana paprastą WordPress platformą su pritaikytu šablonu. Kodėl WordPress? Nes tai paprasta, daug žmonių moka juo naudotis, yra daugybė nemokamų įskiepių, ir tai nekainuoja krūvos pinigų.

Svarbiausios funkcijos, kurias turėtų turėti bendruomenės portalas:

• Naujienos su kategorijomis – kad žmonės galėtų lengvai rasti tai, kas jiems įdomu (kultūra, sportas, savivalda, verslas ir pan.)
• Renginių kalendorius – vieta, kur matosi visi artimiausi renginiai vienu žvilgsniu
• Kontaktai ir naudinga informacija – telefonai, darbo laikas, adresai visų svarbių institucijų
• Paieškos funkcija – kad galėtum greitai rasti seną straipsnį ar informaciją
• Mobiliai pritaikyta versija – nes dauguma žmonių naršo telefonu
• Komentavimo galimybė – bet su moderavimu, kad nekiltų chaosas

Vilkijos portalas nėra technologinis šedevras, ir tai gerai. Jis paprastas, greitas, intuityvus. Mano mama, kuri su kompiuteriais ne pačios geriausios draugės, sugebėjo juo naudotis be jokių problemų – tai geriausias testas.

Dėl hostingo – nereikia brangių sprendimų. Paprastas Lietuvos hostingo paslaugų teikėjas, apie 5-10 eurų per mėnesį, ir viskas veikia sklandžiai. Domeno vardas – idealiu atveju kažkas paprasto, kaip vilkija.info ar panašiai.

Kaip skatinti bendruomenę prisidėti

Čia yra raktas į ilgalaikį sėkmingą portalo veikimą. Jei visą turinį kurs vienas ar du žmonės, jie greitai pervargs ir projektas sustings. Reikia įtraukti bendruomenę.

Vilkijoje tai darė keliais būdais. Pirma, jie sukūrė paprastą formą, per kurią bet kas gali atsiųsti informaciją apie renginį, problemą ar įdomų faktą. Tai ne tiesioginis publikavimas (reikia moderavimo), bet tai leidžia žmonėms lengvai dalintis informacija.

Antra, jie aktyviai kviečia vietos organizacijas, verslus, klubus tapti „turinio partneriais”. Pavyzdžiui, sporto klubas reguliariai siunčia informaciją apie varžybas ir pasiekimus, biblioteka – apie naujas knygas ir renginius, mokykla – apie mokinių laimėjimus. Tai sukuria įvairovę ir sumažina centralizuotą darbo krūvį.

Trečia, jie organizuoja konkursus ir akcijas. Pavyzdžiui, „Gražiausios vasaros nuotraukos” konkursas, kur žmonės siunčia nuotraukas iš Vilkijos ir apylinkių. Arba „Savaitės herojus” – trumpas pasakojimas apie žmogų, kuris prisidėjo prie bendruomenės. Tai skatina žmones ne tik skaityti, bet ir aktyviai dalyvauti.

Klaidos, kurių reikėtų vengti

Iš Vilkijos ir kitų panašių projektų patirties galiu pasakyti, ko tikrai neturėtumėte daryti.

Neperdėkite su dizainu. Matau daug projektų, kur žmonės išleidžia krūvas pinigų ir laiko kuriant „tobulą” dizainą, bet pamiršta apie turinį. Paprastas, švarus dizainas su geru turiniu visada laimės prieš gražų, bet tuščią portalą.

Neįjunkite komentarų be moderavimo. Tai kvietimas chaosui. Vilkijoje visi komentarai pirmiausia pereina moderavimą. Taip, tai papildomas darbas, bet tai apsaugo nuo šlamšto, įžeidinėjimų ir nesąmonių.

Neignoruokite neigiamų atsiliepimų. Jei kas nors skundžiasi ar kritikuoja, tai ne priešas – tai galimybė pagerinti situaciją. Vilkijoje net sukūrė atskirą rubriką „Problemos ir sprendimai”, kur žmonės gali pranešti apie problemas, o vėliau skelbiama, kaip jos buvo sprendžiamos. Tai sukuria pasitikėjimą.

Nepalikite portalo be atnaujinimų. Jei žmonės ateis į portalą ir matys, kad paskutinė naujiena buvo prieš mėnesį, jie niekada nebegrįš. Geriau paskelbti trumpą pranešimą „Šiandien Vilkijoje ramu ir gražu” nei nieko.

Nepamirškite saugumo. Reguliariai atnaujinkite sistemą, darykite atsargines kopijas, naudokite stiprius slaptažodžius. Niekam nepatiktų, jei portalas būtų nulaužtas ar prarastų visą informaciją.

Kai viskas susidėlioja į vietą

Po metų ar dvejų veiklos Vilkijos portalas tapo tuo, kuo ir turėjo – natūralia vietos bendruomenės informacijos centru. Žmonės žino, kad jei nori sužinoti, kas vyksta, reikia ten užeiti. Jei nori pranešti apie renginį, reikia parašyti jiems. Tai tapo įpročiu, dalimi kasdienybės.

Ar tai reiškia, kad viskas tobula? Žinoma, ne. Vis dar yra žmonių, kurie nežino apie portalą. Vis dar pasitaiko techninių problemų. Vis dar būna sunku rasti laiko reguliariam turinio kūrimui. Bet tai normalu – tai gyvas projektas, kuris auga ir keičiasi kartu su bendruomene.

Svarbiausias pamoka iš Vilkijos patirties – pradėkite paprastai, bet pradėkite. Nereikia laukti tobulų sąlygų, didelių biudžetų ar idealios komandos. Reikia kelių entuziastingų žmonių, paprasto techninio sprendimo ir noro dalintis informacija. Viskas kita ateina su laiku.

Jei galvojate apie panašų projektą savo bendruomenėje, neieškokite priežasčių, kodėl tai neveiks. Ieškokite būdų, kaip tai galėtų veikti jūsų kontekste. Gal jūsų miestelyje yra daugiau vyresnių žmonių? Tada daugiau dėmesio skirkite spausdintai informacijai ir mokymams. Gal daugiau jaunimo? Tada integruokitės su socialiniais tinklais ir naudokite video formatą.

Pabaigoje noriu pasakyti – informacijos sklaida bendruomenėje nėra tik apie technologijas. Tai apie žmonių sujungimą, bendruomenės stiprinimą, demokratijos skatinimą. Kai žmonės žino, kas vyksta, jie gali dalyvauti, prisidėti, keisti. Skaitmeninis portalas – tai tik įrankis, bet labai galingas, jei naudojamas protingai ir nuoširdžiai.