Kai ekranas nutyla: pirmieji žingsniai prieš skambinant meistrams

Šeštadienio vakaras, planuojate pasižiūrėti ilgai lauktą filmą, o televizorius tiesiog atsisako bendradarbiauti. Garsas yra, bet vaizdo nėra. Arba atvirkščiai – vaizdas šokinėja, o garso nė kvapo. Tokiose situacijose dauguma vilniečių iš karto griebiasi telefono ieškoti remonto paslaugų, nors kartais problema būna tokia paprasta, kad ją galima išspręsti per kelias minutes.

Televizorių gedimų diagnostika namuose nėra raketų mokslas, bent jau kalbant apie dažniausias problemas. Per pastaruosius metus, kai daugelis žmonių dirbo iš namų ir televizoriai tapo dar svarbesne namų technikos dalimi, remonto specialistai pastebėjo įdomią tendenciją – maždaug trečdalis iškvietimų būna dėl problemų, kurias vartotojai galėtų išspręsti patys. Tai nereiškia, kad profesionalų pagalba nereikalinga, bet žinojimas, kaip atlikti pirminę diagnostiką, gali sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Pirmiausia reikia suprasti vieną paprastą tiesą: šiuolaikiniai televizoriai yra sudėtingi elektroniniai įrenginiai, kuriuose veikia kelios atskiros sistemos. Vaizdo apdorojimas, garso sistema, maitinimo blokas, ryšio moduliai – visi jie dirba kartu, ir bet kurio iš jų gedimas gali sukelti įvairių simptomų. Todėl diagnostika prasideda nuo simptomų stebėjimo ir sistemingo tikrinimo.

Maitinimo problemos: kai televizorius nė nemirksi

Viena dažniausių situacijų – spaudžiate įjungimo mygtuką, o niekas nevyksta. Jokios lemputės, jokio garso, ekranas juodas kaip naktis. Prieš pradedant kaltinti televizorių, verta patikrinti akivaizdžius dalykus, kurie kartais būna tiesiog gėdingai paprasti.

Maitinimo laidas – tai pirmasis įtariamasis. Patikrinkite, ar jis tvirtai įkištas tiek į televizorių, tiek į kištukinį lizdą. Vilniaus senuosiuose butuose, kur elektros instaliacija kartais būna sena, lizdai gali būti atsilaisvinę. Pabandykite įjungti kitą prietaisą į tą patį lizdą – veikia? Puiku, problema ne lizde. Jei turite galimybę, pabandykite televizorių prijungti prie kito lizdo.

Daugelyje šiuolaikinių televizorių yra du įjungimo būdai: nuotolinio valdymo pulteliu ir mygtuku pačiame televizoriuje. Kartais problema slypi pultelyje – baterijos išseko arba pats pultelis sugedo. Pamėginkite įjungti televizorių mygtuku ant korpuso. Jei televizorius įsijungia, problema aiški – laikas keisti baterijas arba pultelį.

Įdomus dalykas, apie kurį daugelis nežino: kai kurie televizoriai turi apsauginę funkciją, kuri automatiškai išjungia įrenginį, jei aptinkamas perkaitimas arba kita problema. Tokiu atveju televizorius gali būti „užstrigęs” apsauginiame režime. Pabandykite jį visiškai atjungti nuo elektros tinklo, palaukti 2-3 minutes ir vėl įjungti. Tai tarsi kompiuterio perkrovimas – kartais padeda išspręsti keisčiausius gedimus.

Vaizdo problemos: kai ekranas gyvena savo gyvenimą

Garsas veikia puikiai, bet ekrane – juodos juostos, spalvų iškraipymai, šešėliai ar net visiškas tamsos karalystė. Vaizdo problemos gali turėti daugybę priežasčių, bet kai kurias galima identifikuoti ir namuose.

Pradėkite nuo paprasčiausio dalyko – ryškumo ir kontrasto nustatymų. Skamba kvailai, bet kartais vaikai ar netgi suaugusieji netyčia pakeičia nustatymus taip, kad vaizdas tampa beveik nematomas. Eikite į televizoriaus meniu ir patikrinkite vaizdo nustatymus. Jei nežinote, kokie turėtų būti teisingi parametrai, ieškokite „gamyklinių nustatymų atkūrimo” funkcijos.

Jei vaizdas rodomas tik iš dalies – pavyzdžiui, matote pusę ekrano arba vaizdas yra su vertikaliomis juostomis – problema greičiausiai rimtesnė ir susijusi su ekrano gedimais. LED televizorių atveju tai gali reikšti, kad sugedo viena ar kelios LED juostos. Tai jau reikalauja profesionalaus remonto.

Įdomus diagnostikos būdas: jei ekranas visiškai juodas, bet garsas veikia, pašvieskite į ekraną stipriu žibintuvėliu. Jei matote labai blausų vaizdą, problema greičiausiai slypi apšvietimo sistemoje (backlight). Tai gana dažnas gedimas, ypač senesniuose LED televizoriuose, ir jį reikia taisyti profesionalams.

Garso klausimai: kai ausys lieka alkanos

Vaizdas puikus, bet garso nėra arba jis traškantis, iškraipytas, pernelyg tylus. Garso problemos dažnai būna lengviau diagnozuojamos nei vaizdo, nes priežasčių spektras šiek tiek siauresnis.

Pirmiausia patikrinkite garsumo nustatymus ir įsitikinkite, kad garsas nėra išjungtas (mute funkcija). Tai skamba elementaru, bet remonto meistrai patvirtina, kad tai viena dažniausių „gedimų” priežasčių. Taip pat patikrinkite, ar televizorius nėra nustatytas į išorinės garso sistemos režimą. Jei anksčiau naudojote namų kino sistemą ar garso juostą, televizorius gali būti nustatytas siųsti garsą į išorinį įrenginį, o ne į vidines kolonėles.

Kai kurie televizoriai turi kelis garso režimus – standartinis, kinas, sportas, muzika. Kartais netinkamas režimas gali sukelti įspūdį, kad garsas veikia blogai. Pabandykite perjungti tarp skirtingų režimų ir pasiklausykite, ar yra skirtumas.

Jei garsas traška arba girdite keistus triukšmus, problema gali būti susijusi su HDMI kabeliu arba prijungtu įrenginiu, o ne pačiu televizoriumi. Atjunkite visus išorinius įrenginius ir pabandykite žiūrėti televizijos programas per anteną arba išmaniąsias funkcijas. Jei garsas normalus, problema slypi viename iš išorinių įrenginių ar jungčių.

Ryšio ir išmaniųjų funkcijų strigimai

Šiuolaikiniai televizoriai – tai ne tik ekranai, bet ir sudėtingi tinklo įrenginiai. Problemos su WiFi ryšiu, aplikacijomis ar Smart TV funkcijomis tapo viena dažniausių skundų priežasčių Vilniaus televizorių remonto centruose.

Jei televizorius neprisijungia prie interneto, pirmiausia patikrinkite savo namų WiFi tinklą. Ar kiti įrenginiai prisijungia normaliai? Jei taip, problema gali būti televizoriuje. Pabandykite „pamiršti” tinklą televizoriaus nustatymuose ir prisijungti iš naujo, įvedant slaptažodį. Kartais padeda paprasčiausias maršrutizatoriaus perkrovimas.

Aplikacijos stringa, lėtai kraunasi arba visai neveikia? Tai dažnai būna ne gedimo, o programinės įrangos problema. Patikrinkite, ar yra galimų televizoriaus programinės įrangos atnaujinimų. Daugelis gamintojų reguliariai išleidžia atnaujinimus, kurie taiso klaidas ir pagerina veikimą. Šis procesas paprastai aprašytas televizoriaus instrukcijoje, bet dažniausiai reikia eiti į nustatymus ir ieškoti „Programinės įrangos atnaujinimo” ar „Software Update” skyriaus.

Jei konkretus aplikacija neveikia, pabandykite ją ištrinti ir įdiegti iš naujo. Taip pat verta išvalyti aplikacijos talpyklą (cache), jei televizoriaus sistema tai leidžia daryti. Kartais aplikacijos tiesiog „užsikemša” ir reikia šviežio starto.

HDMI ir kitų jungčių galvos skausmai

Prijungėte žaidimų konsolę, kompiuterį ar kitą įrenginį, bet televizorius jo „nemato”? HDMI jungčių problemos – tai klasika, su kuria susiduria beveik kiekvienas televizoriaus savininkas.

Pirmasis patarimas: įsitikinkite, kad pasirinkote teisingą įvesties šaltinį. Televizoriai paprastai turi kelis HDMI lizdus (HDMI 1, HDMI 2 ir t.t.), ir reikia pasirinkti tą, prie kurio prijungtas jūsų įrenginys. Naudokite pultelio „Source” arba „Input” mygtuką, kad perjungtumėte tarp šaltinių.

Jei tai nepadeda, patikrinkite HDMI kabelį. Jis gali būti pažeistas arba tiesiog prastos kokybės. Jei turite kitą HDMI kabelį, pabandykite jį. Taip pat verta pabandyti prijungti įrenginį prie kito HDMI lizdo televizoriuje – kartais vienas lizdas gali sugesti, o kiti veikia normaliai.

Įdomus faktas: kai kurie HDMI lizdai televizoriuose turi specialias funkcijas. Pavyzdžiui, vienas lizdas gali būti skirtas ARC (Audio Return Channel) funkcijai, kitas gali palaikyti 4K vaizdą su didesniu kadrų dažniu. Jei naudojate modernų įrenginį su pažangiomis funkcijomis, įsitikinkite, kad jungiate jį prie tinkamo lizdo.

Kai televizorius elgiasi keistai: netikėti simptomai

Kartais televizoriai pradeda elgtis tikrai keistai: patys įsijungia ar išsijungia, keičia kanalus be jokios priežasties, ekrane pasirodo keisti pranešimai. Tokie simptomai gali atrodyti kaip paranormalūs reiškiniai, bet paprastai turi visai racionalius paaiškinimus.

Savaime įsijungiantis ar išsijungiantis televizorius dažnai yra „kaltinamas” vaiduoklių, bet tikroji priežastis paprastai yra daug paprastesnė. Daugelis televizorių turi laikmačio funkcijas – automatinį įsijungimą ar išsijungimą nustatytu laiku. Patikrinkite nustatymus ir įsitikinkite, kad šios funkcijos išjungtos, jei jų nenaudojate.

Kita dažna priežastis – HDMI-CEC funkcija. Tai technologija, leidžianti įrenginiams, prijungtiems per HDMI, valdyti vienas kitą. Pavyzdžiui, įjungus žaidimų konsolę, gali automatiškai įsijungti televizorius. Jei tai jums nepatinka, šią funkciją galima išjungti nustatymuose (ji gali būti vadinama skirtingai: Anynet+, Bravia Sync, SimpLink ir pan., priklausomai nuo gamintojo).

Jei televizorius keičia kanalus ar meniu nustatymus pats, problema gali būti pultelyje. Kartais mygtukai „užstringa” arba pultelis yra užgriuvęs kažkur taip, kad nuolat spaudžiami mygtukai. Išimkite baterijas iš pultelio ir pažiūrėkite, ar problema išnyko.

Kada tikrai reikia kviesti profesionalus

Nors daug problemų galima diagnozuoti ir kartais net išspręsti savarankiškai, yra situacijų, kai bandymai taisyti televizorių savo jėgomis gali tik pabloginti padėtį. Svarbu žinoti, kada sustoti ir pasitelkti profesionalus.

Bet kokios problemos, susijusios su ekrano fiziniu pažeidimu – plyšiai, sudaužyti pikseliai, skysčių nutekėjimas – reikalauja profesionalaus įvertinimo. Dažnai tokiais atvejais ekonomiškiau būna įsigyti naują televizorių, ypač jei jūsų modelis jau senesnis, bet tai turėtų įvertinti specialistas.

Jei matote kibirkštis, jaučiate degėsių kvapą arba televizorius labai įkaista – nedelsiant atjunkite jį nuo elektros tinklo ir kvieskite meistrą. Tai gali būti elektros gedimo požymiai, kurie ne tik gadina televizorių, bet ir kelia gaisro pavojų.

Maitinimo bloko problemos taip pat nėra sritis, kurioje verta eksperimentuoti. Jei įtariate, kad problema slypi maitinimo sistemoje (televizorius visai neįsijungia, girdimi keisti garsai iš vidaus, lemputė mirksi neįprastai), geriau pasitelkti specialistą. Darbas su elektros įtampa reikalauja žinių ir specialių įrankių.

Vilniuje veikia nemažai televizorių remonto centrų, ir dauguma jų siūlo nemokamą diagnostiką arba diagnostiką už simbolinį mokestį. Jei po visų savarankiškų patikrinimų problema lieka neaiški, geriau investuoti į profesionalų įvertinimą nei rizikuoti dar labiau sugadinti įrenginį.

Ką daryti, kad televizorius tarnautų ilgiau: prevencinės priemonės

Geriausia diagnostika – tai ta, kurios nereikia atlikti, nes televizorius veikia puikiai. Nors niekas negali garantuoti, kad technika niekada nesuges, yra keletas paprastų dalykų, kurie gali žymiai pratęsti televizoriaus tarnavimo laiką.

Ventiliacija – tai kritiškai svarbu. Televizoriai generuoja šilumą, ir jei ta šiluma negali išsisklaidyti, komponentai genda greičiau. Įsitikinkite, kad aplink televizorių yra pakankamai vietos oro cirkuliacijai. Niekada neuždenkite ventiliacijos angų ir nestatykite televizoriaus į uždarą spintelę be ventiliacijos.

Dulkės – tylus elektronikos priešas. Jos kaupiasi viduje, blogina vėsinimą ir gali sukelti trumpuosius jungimus. Reguliariai valykite televizoriaus išorę švelnia, sausa šluoste. Jei televizorius jau senesnis ir įtariate, kad viduje yra daug dulkių, galite kreiptis į specialistus dėl profesionalaus valymo.

Įtampos šuoliai – dažna problema Vilniuje, ypač audringais orais ar vykstant elektros darbams rajone. Įsigykite kokybišką įtampos stabilizatorių arba bent jau perįtampių apsaugą. Tai gali apsaugoti ne tik televizorių, bet ir visą kitą elektroninę įrangą namuose.

Programinės įrangos atnaujinimai – nors ir neapsaugo nuo fizinių gedimų, padeda išvengti programinių klaidų ir užtikrina, kad televizorius veiktų optimaliai. Nustatykite automatinius atnaujinimus arba reguliariai patikrinkite, ar yra naujų versijų.

Ir dar vienas patarimas, kuris gali pasirodyti keistas, bet yra labai svarbus: kartais tiesiog išjunkite televizorių. Daugelis žmonių palieka televizorius budėjimo režime 24/7, bet pilnas išjungimas bent kartą per savaitę gali padėti „atgaivinti” sistemą ir išvengti kai kurių programinių problemų.

Televizorių diagnostika namuose – tai ne tik galimybė sutaupyti pinigų, bet ir būdas geriau suprasti savo techniką. Daugelis problemų, kurios iš pradžių atrodo kaip rimti gedimai, pasirodo esančios paprastos ir lengvai išsprendžiamos. Žinoma, svarbu žinoti savo ribas ir nesibaiminti kreiptis pagalbos, kai situacija to reikalauja. Vilniuje yra pakankamai kvalifikuotų specialistų, kurie gali padėti, kai savarankiškos pastangos nepasiteisina. Bet su šiame straipsnyje pateiktomis žiniomis galite sutaupyti daug laiko, nervų ir pinigų, išspręsdami dažniausias problemas patys. Ir kas žino – galbūt atradsite savyje technikos entuziastą, kuris mėgaujasi tokiais iššūkiais.