Kai namų pagalbininkas streikuoja
Robotas siurblys ar dulkių siurblis – tai tie prietaisai, kurių vertę supranti tik tada, kai jie nustoja veikti. Vilkijos gyventojai, kaip ir daugelio kitų Lietuvos miestelių žmonės, dažnai susiduria su dilema: vežti į servisą (o artimiausias gali būti Kaune ar Kaišiadoryse) ar bandyti pataisyti patiems? Gera žinia ta, kad dauguma gedimų yra visai įveikiami namuose, turint elementarių įrankių ir kantrybės.
Pirmiausia reikia suprasti, kad šiuolaikiniai dulkių siurbliai ir robotai nėra tokie sudėtingi, kaip atrodo. Taip, jie turi elektronikos, bet pagrindinė jų konstrukcija grindžiama paprastais mechaniniais principais – variklis sukuria trauką, oro srautas nešioja dulkes, filtrai jas sulaiko. Kai kurie gedimai atsiranda dėl paprasčiausio nusidėvėjimo, kiti – dėl netinkamos priežiūros ar netikėtų aplinkybių.
Kodėl siurblys nebesiurbia: traukos praradimo anatomija
Pati dažniausia problema, su kuria susiduriama – sumažėjusi ar visai dingusi siurbimo galia. Žmonės iš karto galvoja apie variklį, bet praktika rodo, kad 80 procentų atvejų kalti visai kiti dalykai.
Pirmas dalykas, kurį reikia patikrinti – dulkių maišelį ar konteinerį. Skamba banaliai, bet net pusiau pilnas maišelis gali sumažinti siurbimo galią perpus. Jei naudojate maišelius, pakeiskite nauju. Jei turite konteinerį – išvalykite jį kruopščiai, ne tik išpurkškite dulkes, bet ir nuplaukite šiltu vandeniu su muilu. Plastike susikaupia riebalų ir nešvarumų sluoksnis, kuris trukdo oro srautui.
Antras kritiškiausias elementas – filtrai. Šiuolaikiniuose siurbliuose jų būna net keli: prieš variklį, po variklio, HEPA filtras. Kiekvienas iš jų gali būti užsikimšęs. HEPA filtrus galima plauti (jei gamintojo instrukcijoje nenurodyta kitaip), bet džiovinti reikia labai kruopščiai – net 24-48 valandas. Drėgnas filtras ne tik neveiks, bet gali sugadinti variklį.
Trečia vieta, kur ieškoti problemos – žarna ir antgaliai. Išmontuokite žarną, pažiūrėkite pro ją į šviesą. Dažnai viduje įstringa kojinių, popierių gabalų, net vaikų žaisliukų. Vilkijoje, kur daug privačių namų su kiemais, į siurblį dažnai patenka smulkių akmenukų, šiaudų, kurie gali užkimšti ne tik žarną, bet ir paties korpuso oro kanalus.
Robotų siurblių specifiniai keblumynai
Robotai siurbliai – tai atskira istorija. Jie turi visas tas pačias problemas kaip ir paprasti siurbliai, bet dar pridedama navigacijos, ratukų ir šepečių problematika.
Dažniausiai robotai pradeda keistai važinėti arba visai atsisako judėti. Pirmiausia apžiūrėkite ratus – ant jų ašių susirenka plaukų, siūlų, gyvūnų kailio kamuoliai. Tai sukelia didžiulį pasipriešinimą, varikliukai perkaista, robotas pradeda klysti ar sustoja. Reikia nuimti ratus (paprastai jie tiesiog ištraukiami) ir kruopščiai nuvalyti visas ašis. Kartais tenka panaudoti pincetą ar net skustuvo ašmenį, kad nukirptumėte susivėlusius plaukus.
Šepečiai – kita skauduliuota vieta. Centrinis besisukantis šepetys surenka neįtikėtiną kiekį plaukų. Jei jų nevalysite bent kartą per savaitę, šepetys tiesiog nustos suktis. Daugelyje robotų yra specialus plastikinis pjaustytuvas šepečio valymo komplekte – naudokite jį. Jei praradote, tinka ir paprasti žirklės.
Sensoriai ir jutikliai – tai jau subtilesnė tema. Robotai turi kritimo daviklius apačioje, susidūrimo jutiklius priekyje, kartais lazerines ar infraraudonąsias navigacijos sistemas. Jei robotas pradeda klysti, važiuoja į sieną ar bijo pervažiuoti tamsų kilimėlį – reikia nuvalyti sensorius. Naudokite sausą mikropluošto šluostę arba vatinį pagaliuką, lengvai sudrėkintą izopropilo alkoholiu. Įprasti langų valikliai netinka – jie palieka plėvelę.
Elektriniai gedimai: kada galima taisyti pačiam
Kai siurblys visai neįsijungia, daugelis iš karto galvoja apie variklį. Bet prieš skelbiant gedimą katastrofišku, reikia patikrinti paprastesnius dalykus.
Maitinimo laidas – tai pirmasis įtariamasis. Apžiūrėkite jį visą ilgai, ypač vietose, kur jis lenkiasi – prie kištuko ir prie korpuso įėjimo. Dažnai vidiniai laidai nutrūksta, nors išorinis izoliacija atrodo sveika. Jei turite multimetrą (jį galima nusipirkti už 10-15 eurų bet kurioje statybinių medžiagų parduotuvėje), patikrinkite laidą varžos matavimo režimu. Turėtų rodyti beveik nulį – tai reiškia, kad laidai sveiki.
Robotų siurbliams problema dažnai slypi baterijoje. Ličio jonų baterijos tarnauja 2-4 metus, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Jei robotas veikia tik kelias minutes arba visai nekraunasi – tikėtina baterijos problema. Baterijas galima keisti patiems, jos parduodamos internetu. Svarbu užsisakyti tiksliai tokį patį modelį arba suderinamą analogą. Kaina svyruoja nuo 30 iki 80 eurų, kas vis tiek pigiau nei naujas robotas.
Termosauga – tai apsauginis mechanizmas, kuris išjungia variklį, kai jis perkaista. Jei siurblys veikia 5-10 minučių ir išsijungia, palaukite pusvalandį ir bandykite vėl. Jei situacija kartojasi – variklis perkaista. Priežastis dažniausiai ta pati – užsikimšę filtrai ar oro keliai, dėl kurių variklis dirba su pernelyg dideliu krūviu.
Mechaninių dalių keitimas ir remontas
Kai kurios dalys tiesiog nusidėvi ir jas reikia keisti. Tai normalu, kaip automobiliui reikia naujų padangų.
Žarnos ir jungtys laikui bėgant tampa trapios, atsiranda plyšių. Ypač tai aktualu guminiams žarnų galams, kurie nuolat lenkiami. Universalias žarnas galima nusipirkti statybinėse parduotuvėse ar internetu. Svarbu išmatuoti skersmenį – dažniausiai tai 32 arba 35 mm. Jei žarna šiek tiek per didelė, ją galima pritaikyti su izoliacija arba specialiais adapteriais.
Šepečiai ir antgaliai – tai vartojamosios prekės. Turbošepetys su besisukančiu voleliuku yra ypač efektyvus, bet ir greitai nusidevintis. Jei pastebite, kad šeriai jau išsibarstę, šepetys nebesuka arba korpusas įtrūkęs – laikas keisti. Originalūs antgaliai būna brangūs, bet yra daug gerų analogų už prieinamą kainą.
Diržai – tai dažnai pamirštama dalis. Robotų siurbliuose ir kai kuriuose dulkių siurbliuose yra guminiai diržai, kurie suka šepečius. Jie tempiasi, trūkinėja, nuslysta nuo skriemulių. Jei šepetys nesisuka, nors variklis veikia – tikėtina diržo problema. Diržus galima užsisakyti pagal modelį arba, jei esate sumanūs, pritaikyti panašaus dydžio diržą iš buitinės technikos parduotuvės.
Diagnostikos metodika: kaip rasti tikrąją problemos priežastį
Profesionalūs meistrai naudoja sistemingą požiūrį, ir jūs galite daryti tą patį. Tai sutaupo laiko ir pinigų, nes neremontuosite to, kas sveika.
Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų. Patikrinkite, ar yra elektra lizde – įjunkite kitą prietaisą. Patikrinkite, ar mygtukai tikrai paspausti, ar durys uždarytos (daugelyje siurblių yra apsauga – jie neveiks su atidarytu dangčiu).
Klausykitės garsų. Sveikas variklis ūžia tolygiai. Jei girdite cypimą, girgždėjimą ar neįprastą aukštą toną – kažkas trina, kažkas užstrigę. Jei variklis visai tyli, bet lemputė dega – elektros problema. Jei nei garso, nei šviesos – maitinimo problema.
Uodžkite. Taip, rimtai. Degantis plastikas ar guma turi charakteringą kvapą. Jei užuodžiate kažką panašaus – nedelsdami išjunkite prietaisą. Tai gali reikšti, kad kažkas trumpina arba variklis dega.
Fotografuokite prieš išardydami. Tai auksinis patarimas. Prieš nuimdami bet kurią detalę, nufotografuokite, kaip ji buvo pritvirtinta. Vėliau, surinkdami atgal, šios nuotraukos bus neįkainojamos. Vilkijoje gal ir nėra didelių servisų, bet yra išmanieji telefonai su kameromis – naudokite juos.
Įrankiai ir medžiagos, kurių prireiks
Nebūtina turėti profesionalios dirbtuvės, kad galėtumėte atlikti pagrindinį remontą. Štai minimalus įrankių rinkinys:
Atsuktukai – kryžminis ir plokščias, geriau kelių dydžių. Daugelyje šiuolaikinių prietaisų naudojami Torx tipo varžtai (žvaigždutės formos), todėl verta turėti ir tokių atsuktuvų rinkinį. Jie nebrangūs ir pravers ne tik siurbliams.
Pincetas ir replės – būtini plaukams ir siūlams iš ratų bei šepečių šalinti. Ilgas, smailius pincetas yra idealus sunkiai pasiekiamoms vietoms.
Multimetras – jei planuojate tikrinti elektros grandines. Nebūtina pirkti brangaus, paprasčiausias už 10 eurų puikiai tiks patikrinti, ar teka srovė, ar yra kontaktas.
Valiklis elektronikai – izopropilo alkoholis arba specialus kontaktų valiklis. Jis greitai išgaruoja ir nepalieka liekanų. Tinka jutikliams, kontaktams, elektronikos plokštėms valyti.
Tepalo – silikono arba tefloninė alyva ratų ašims ir kitoms judančioms dalims. Nenaudokite maistinio aliejaus ar WD-40 – jie pritraukia dulkes ir gali pakenkti plastikui.
Atsarginės dalys – verta turėti namuose atsarginių filtrų komplektą, ypač jei jūsų siurblys jau ne pirmos jaunystės. Filtrai nėra brangūs, o jų turėjimas gali sutaupyti kelionę į parduotuvę.
Prevencinė priežiūra: kaip išvengti gedimų
Geriausia strategija – tai išvis nesusidurti su gedimais. Skamba kaip patarimas iš kapitono Akivaizdybės, bet praktika rodo, kad dauguma žmonių apie priežiūrą pagalvoja tik tada, kai jau per vėlu.
Reguliarus valymas – tai pagrindas. Dulkių konteinerį reikia tuštinti po kiekvieno naudojimo, ne kai jis jau perpildytas. Filtrus valyti bent kartą per mėnesį, intensyviai naudojant – kas dvi savaites. Robotų siurblių šepečius valyti kartą per savaitę.
Filtrų keitimas pagal grafiką. Net jei filtras atrodo švarus, jis gali būti užsikimšęs mikroskopinėmis dalelėmis. HEPA filtrus rekomenduojama keisti kas 6-12 mėnesių, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Jei namuose yra gyvūnų ar alergiškų žmonių – dažniau.
Tinkamas laikymas. Dulkių siurblį laikykite sausoje vietoje. Drėgmė – elektronikos priešas. Jei plovėte filtrus ar konteinerį, įsitikinkite, kad viskas visiškai sausa prieš surinkdami atgal.
Robotų siurblių priežiūra turi savo specifiką. Kas kelias savaites patikrinkite įkrovimo kontaktus – ir ant roboto, ir ant bazės. Nušluostykite juos sausa šluoste. Užteršti kontaktai – dažna priežastis, kodėl robotas nebesikreuna tinkamai.
Neperšokite galimybių. Jei žinote, kad ant grindų yra didelių šiukšlių – surinkite jas rankomis. Robotas siurblys nėra skirtas siurbti varžtus ar LEGO kaladėles. Dulkių siurblys gali ir sugebės, bet tai trumpina jo gyvenimą.
Kada vis dėlto reikia specialisto ir kaip išvengti apgavysčių
Yra situacijų, kai savarankiškas remontas nėra gera idėja. Jei problema susijusi su aukšta įtampa (tinklo pusėje), jei reikia keisti variklį, jei elektroninė plokštė akivaizdžiai apdegusi – geriau kreiptis į specialistus.
Variklio keitimas techniškai įmanomas, bet ekonomiškai dažnai nepagrįstas. Naujas variklis gali kainuoti 50-100 eurų, dar reikia darbo, o už tuos pinigus kartais galima rasti naudotą, bet veikiantį siurblį. Čia reikia skaičiuoti ir priimti racionalų sprendimą.
Elektronikos remontas reikalauja specialių žinių ir įrangos. Jei robotas siurblys nebeatsako į jokius mygtukus, nebekraunasi net su nauja baterija, neberodo jokių gyvybės ženklų – tikėtina pagrindinės plokštės problema. Tokius remontus atlieka tik specializuoti servisai.
Dėl serviso pasirinkimo – būkite atsargūs. Paprašykite preliminaraus įkainojimo. Jei jums sako, kad reikia keisti pusę prietaiso, o kaina artėja prie naujo – ieškokite kitos nuomonės. Deja, pasitaiko meistrai, kurie naudojasi žmonių nežinojimu.
Vilkijos gyventojams patartina ieškoti meistrų ne tik vietoje, bet ir gretimame Kaune – ten pasirinkimas didesnis, konkurencija didesnė, todėl ir kainos bei paslaugų kokybė gali būti palankesnės. Tačiau prieš vežant į servisą, pabandykite patys atlikti pagrindinę diagnostiką – galbūt problemos sprendimas paprastesnis, nei manėte.
Kai technologija tampa sąjungininku, o ne priešu
Dulkių siurblys ar robotas siurblys – tai ne šventovė, į kurią draudžiama įžengti paprastiems mirtingiesiems. Tai įrankis, sukurtas tarnauti, ir kaip kiekvienas įrankis, jis reikalauja priežiūros, supratimo ir kartais – paprastos pagalbos.
Daugelis gedimų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo katastrofiški, yra visiškai įveikiami turint šiek tiek kantrybės ir noro suprasti, kaip viskas veikia. Netgi jei nesiryžtate patys taisyti, supratimas apie galimas problemas padės jums bendrauti su meistru, užduoti teisingus klausimus ir nepersimokėti už paprastus dalykus.
Vilkijoje, kaip ir daugelyje mažesnių Lietuvos miestelių, žmonės įpratę pasikliauti savimi. Kai artimiausias servisas už keliolikos kilometrų, o laukimo laikas gali užtrukti savaites, gebėjimas pačiam išspręsti paprastas problemas tampa ne tik ekonomiškai naudingu, bet ir tiesiog praktiniu.
Investuokite laiko į prevenciją – tai atsipirks šimteriopai. Reguliari priežiūra pratęsia prietaiso gyvenimą dvigubai ar net trigubai. Tai ne perdėtas teiginys, o statistika iš servisų – dauguma prietaisų sugenda ne dėl gamyklinių defektų, o dėl netinkamos priežiūros.
Ir paskutinis dalykas – nebijokite eksperimentuoti ir mokytis. YouTube pilnas vaizdo įrašų apie beveik kiekvieno siurblio modelio remontą. Forumuose žmonės dalijasi savo patirtimi. Informacijos era suteikia mums galimybę tapti savo namų technikais. Reikia tik noro ir sveiko proto – žinoti, kada sustoti ir pripažinti, kad problema viršija jūsų kompetenciją.
Jūsų siurblys nėra jūsų priešas. Jis tik laukia šiek tiek dėmesio ir supratimo. Suteikite jam tai, ir jis tarnaus ištikimai dar daugelį metų.